Viskas prasidėjo nuo nemokšų arbitrų, pasireiškusių per rungtynes su „Panathinaikos“. Būtų teisėjavę normaliai, būtumėm laimėję. Nėra jau tie „Panathinaikos“ tokie stiprūs. Vakar... Vakar labai negerai buvo, kad žalgiriečiai jau po pirmojo kėlinio susitaikė su esama padėtimi ir susitaikė su mintimi, kad nelaimės. Dėl to, kad Macas (nemėgstu aš jo) taip užmėtė tritaškiais. Ir dar taip veidmainiškai jis po rungtynių nuėjo apkabinti Sireikos. Bjaurybė. Ir dar ta šypsenėlė po taiklių metimų... Tokį parazitą susitikus kibčiau į plaukus... Vyrai, darykit išvadas, nesitaikykit su esama padėtimi, lipkit per galvas, kad ir kaip sunku būtų ir beviltiška atrodytų...
Ą ą Č č Ė ė Ę ę Į į Š š Ū ū ų Ž ž
Labai blogai, kad Tanoka pasiduoda emocijoms. Pirmiausia ir reikėtų išmokt jas valdyt. Kovot, kad ir kaip bebūtų. Nereikia pykti ant Pack, nes visi daro klaidų. Priešininkų komandos žaidėjai yra šoklesni, va čia yra negerai, už tai jie dažnai nusiimdavo kamuolius. Tima šaunuolis, tik galėjo stengtis savo kovingumu uždegt ir likusią komandą. Sireika galėjo daugiau emocijų į žaidimą įdėt, o ne irgi taikytis su esama padėtimi ir sėdėt taip ramiai ant suolelio. Tai irgi neigiamai veikia ir sirgalius, ir pačius žaidėjus. Kaip ir maniau, Sireika išleido Bagį tik gale. Ir kas dar pasiteisino (kaip ir maniau; taip buvo ir po praeitų rungtynių), nors Bagis žaidė tik porą minučių, taškų pelnė, bet tai buvo ne tokie taškai, kurie lemtų laimėjimą ar pralaimėjimą, vėl visi ant jo varo. Žmonės nemąsto ir sako, ką nori net nesusimąstydami. O Bagis šaunuolis, kad nepasidavė kitų nuotaikai ir taip pat dar stengėsi kovoti. Vyrai, nepasiduokit, mes jumis tikim. Na ir kas, kad daugelis fanų po pralaimėjimų jais nebelieka. Reiškia, jie nebuvo tikri fanai. Tokie nereikalingi. Žalgiriečiai – mes už jus. Kovokit, kad ir kas bebūtų!
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
