Bagis buvo nepaprastas, daugybė jo metimų pelnė taškus. Ir ne tik nuo tritaškių zonos. Jis pelnė taškus ir iš po krepšio. Jis buvo labai geros nuotaikos ir daug šypsojosi. Trumpai tariant, jis žino, ką reiškia „Žvaigždžių dienos“ konkursas ir jis darė šou.
Snaiperio konkursas buvo pratęstas ilgosios pertraukos metu. Du latviai ir du lietuviai turėjo įrodyti, kurie du žaidėjai yra geresni už likusius du. Ir latviai parodė, kad jie yra geresni snaiperiai. Na, mes žinome, kad latviai yra geresni snaiperiai už lietuvius ir be šio konkurso :) Bagis pelnė 17 taškų, Blums – 24. Bagis turėjo galimybę pelnyti daugiau, bet nei vienas iš 5 kamuolių, kurie gali pelnyti 2 taškus po 1 metimo, nebuvo sėkmingi. Aš buvau kiek pasimetus ir labai nuliūdau, kai Blums ėmė pelnyti taškus vieną po kito, ir kai jis pelnė 18–tąjį tašką, aš pamaniau, kad jis laimėjo ir nuėjau atsisėsti. Bet po jo metimų komentatorius pasakė, jog į finalą pateko du latviai, ir aš supratau, kad tai dar ne pabaiga ir Bagis dar turi galimybę laimėti. Prieš važiuodama į Latviją aš norėjau, kad Bagis laimėtų šį konkursą, jis yra to vertas ir yra geriausias snaiperis. Dabar jis tik patvirtino mano žodžius. Jis pelnė 20 taškų, tuo tarpu Blums tik 14. Galbūt įtampa padarė savo. Nebesvarbu, nes laimėjo tas, kuris ir turėjo laimėti. Bagis gavo trofėjų ir naują televizorių.
Antroje rungtynių dalyje „Užsienio žvaigždžių komanda“ žaidė geriau, bet dėl didelės „Baltijos komandos“ persvaros nuo pirmosios rungtynių dalies jiems pavyko panaikinti beveik visą persvarą tik rungtynių pabaigoje. To neužteko, nes „Baltijos komanda“ toliau rinko taškus ir jie laimėjo šį mačą. Lavrinovičius tapo rungtynių naudingiausiu žaidėju, bet jis perleido savo trofėjų ir prizą Bagiui sakydamas, kad Bagis yra geras žmogus. Tai tikrai labai miela. Tad Bagis nuėjo atsiimti dar vieno prizo, tada nusifotografavo su „Baltijos komanda“ ir kartu su abiem komandom. Ir kada aš pradėjau ieškoti savo draugo, jie visi tiesiog paliko aikštelę ir aš praleidau galimybę nusifotografuoti su geriausiu snaiperiu ir rungtynių naudingiausiu žaidėju...
Visi žaidėjai nuėjo švęsti. Viskas buvo organizuojama toje pačioje arenoje, tik kitoje vietoje. Su draugu nusprendėme palaukti iki pabaigos. Žaidėjai ir svečiai po kiek laiko ėmė skirstytis, bet Bagis vis dar buvo ten. Sušalau, tad po valandos ar šiek tiek daugiau mes nuėjome į arenos rūbinę ir nusprendėme palaukti ten. Tai buvo klaida... Maždaug po valandos pamatėme, kad beveik visi rūbai iš rūbinės paimti. Užmezgiau pokalbį su viena darbuotoja, buvo sunku susikalbėti, nes aš vis dar prastai šneku rusiškai, bet iš jos supratau, kad Bagis išėjo namo pro kitą išėjimą... Buvo liūdna, nes neturėjau galimybės Bagio pasveikinti, bet nebuvo ką bedaryti ir turėjome išeiti.
Po šiokių tokių klaidžiojimų po Rygą mes radome stotį ir susidūrėme su dar viena staigmena: abi stotys taip pat užrakinamos nakčiai... Mes šiek tiek pasivaikščiojome, bet mano koja visą laiką skaudėjo ir aš nebegalėjau eiti. O ir snigti pradėjo. Tad mes tiesiog sustojome prie vienos uždarytos parduotuvės. Buvo šalta, bet neturėjom ką daryti. Aš atsitūpiau ir vos neužmigau, nes buvau labai pavargusi. Maždaug po valandos mes nusprendėme užsukti į šalia buvusią „Čili picą“. Turėjome mažai pinigų, bet... Aš atsigėriau karštos arbatos ir... Na, padariau, ką ir turėjau... Užmigau... Buvau liūdna, pavargus, sutrikus... Nežinau, kiek laiko taip miegojau, bet kai prabudau, pamačiau porą žmonių, kurie darė tą patį, ką ir aš... Mes ten praleidome dar šiek tiek laiko ir nuėjome į stotį. Žinoma, turėjome nuotykių ir ten, bet gana apie tai. Aš taip pat nusipirkau porą laikraščių su Bagio nuotraukom ir mes sulipome į autobusą.
Taigi ką galėčiau pasakyti apie šią išvyką? Gal atrodo kitaip, bet tai buvo blogiausia mano gyvenimėlio kelionė. Ji man daug kainavo, turiu omeny ne pinigus, kalbu apie emocijas ir t.t. Planavau viską visiškai kitaip, bet keletas dalykų viską pakeitė. Nepadariau nieko, ką planavau. Ir kai grįžau namo, pamačiau, jog kažkas nutiko mano fotoaparatui ir aš praradau daug nuotraukų, kurias padariau renginio metu. Bet negaliu sakyti, jog gailiuosi, kad važiavau. Viskas turi šviesių ir tamsių pusių. Aš išmokau savo pamokas ir dabar žinau, kad asmeniškai man geriau viską daryti vienai... Ir nesvarbu, jog norėjau grįžti namo kaip įmanoma greičiau. Man patiko Ryga ir aš ją aplankysiu, kai tik turėsiu tam galimybę. Taip pat esu laiminga, kad pamačiau šį renginį gyvai. Tai buvo tikrai nepaprasta. Tai buvo Bagio šou.
