O mikriuko vairuotojas taip vilkosi... Dar ėmė man įrodinėti, kad „Žalgiris“ pralaimės. Nutraukiau diskusiją pasakydama, kad: „Žalgiris“ privalo laimėti ir laimės, paminėsit mano žodžius“. Ačiū Dievui, spėjau prieš treniruotę atvažiuoti, bet apsauginiai išsirikiavo prie rūbinės ir nepavyko pačiupti nei vieno žalgiriečio. Kai mankštelę darė, norėjau Bagį pašaukti, bet kai jis darė pratimą ir atsisukęs pažiūrėjo mano pusėn, susigėdau ir nusisukau... Tikėjausi, kad gal pasveikins Timą su Bagiu jų gimtadienių proga, bet ne. Užtat pasveikino Modestą Paulauską. Reginys buvo nepaprastas. Šis legendinis krepšininkas į salę įjojo ant balto žirgo ir apjojo visą salę. Iš tiesų buvo nerealu. Paskui buvo daug sveikinimų. Šį kartą salėj buvo daug įžymybių, tokių, kaip A. Paulauskas, V. Garastas, V. Uspaskich ir pan. Buvo pikta, kai kažkokie nesusiprateliai ėmė švilpti per palinkėjimų sakymą, atseit, atsibodo...
Pačios rungtynės buvo įtemptos, ypač kai „Žalgiris“ nuo „Lietuvos ryto“ ėmė atsilikinėti 9 taškais. Draugei teko prisiklausyti visokių mano keiksmų... Užuojauta jai... :) Paskutinėmis minutėmis aš pradėjau mintyse kalbėtis su savimi. Balsas mano galvoje sakė, kad „Žalgiris“ nelaimės. Aš jo klausiau, ar tikrai nelaimės, ar jau nieko negalima padaryti. Jis sakė, kad, deja, ne... Kaip gerai, kad jis tik juokavo :) Galima teigti, kad pergalę išplėšėm Robert Pack dėka. Dėl to, kad jis išprovokavo Nesby :) Taigi, manau, ši pergalė mums užgarantavo LKL ir BBL pirmąsias vietas. Liabai smagu :) Bagis kiek metė kamuolių, tiek visi buvo taiklūs! Tritaškis ir 2 dvitaškiai. Tiktai erzina mane žalgiriečiai, kad jam retai tą kamuolį duoda :( ... Tikiu, jog būtų ir daugiau taškų surinkęs. Anyway, per rungtynes net tris žmones išvedė :) Vieną besišakojantį, kitą už tai, kad šiukšles išvertė iš kibiro ir kategoriškai atsisakė jas surinkti :D Ir vieną merginą. Bet nežinau, dėl ko.
Po rungtynių nuėjau prie rūbinės. Apsauginiai žiūri į mane geležiniais veidais. Pakėliau tašę ir paklausiau, ar gali nunešti Bagiui dovaną, nes aš jo, kaip visada, nesulauksiu... Sako, NE! Klausiu, kodėl? Sako: „Todėl, kad ne“. Susinervinau. Negana to, kad prie įėjimo apsauginis sulaikė ir ėmė klausinėti, kas tašėje, tai dar ir šitie negali dovanos nunešt. Juk ne bomba... Tada sugalvojau pasinaudoti vieno apsauginio kažkada duotu patarimu laukti krepšininkų kitoje halės pusėje, prie išėjimo.
Išėjom. Laukiam, laukiam. Rytiečiai išėjo. Po to – Šlipsas. Dar visiems gerų Velykų palinkėjo :) Tada Serapinas išėjo. Vargšas, kažkas jam atsitikę buvo, nes šlubavo. Nusifotografavau ir pagalvojau, kad jau 4–ą kartą mane apsikabina :) Nes užpraeitą kartą fotoaparatas užsikirto, sako, eik pasitvarkyk, atrodo, sutvarkau, vėl apsikabina ir vėl aparatas nefotografuoja :) Tai va.
Galiausiai apmiriau... Pamačiau... Kad tuoj pro duris išeis... Taip, taip, BAGIS!!! Prasibroviau prie jo, palaukiau, kol kiti susirankios parašus. Faina buvo, kai kiti jam už tai padėkoja, o jis lietuviškai atsako: „Prašom“ :) Smagu. Galiausiai atėjo mano eilė. Nepasikuklinau... Čiupau į glėbį ir stipriai stipriai prisiglaudžiau. Net draugė pažiūrėjo į mane nustebus. Gaila, kad taip greit nufotografavo... Taip nenorėjau paleisti... Taip seniai apie tai svajojau... Apie nuotrauką, apsikabinimą... Bet prisiminiau, jog turiu dovaną! Paklausiau: „I have a present for you, can I give it?“ Sako: „Ok, I love presents“ :) Jau faina! Padaviau maišelį ir pliušinį šunį. Tikiuosi, jam patiko. Nusišypsojo taip gražiai ir pasakė, kad labai faina, ir padėkojo. Bet iš to džiaugsmo nepamenu, kokia kalba padėkojo... Sakau: „You are velcome“... Po to jis išvažiavo su žmona. O aš nežinojau, kad ji netoli stovi... Labai tikiuosi, jog ji nesupyko ant manęs už tokį elgesį... Bet vis tiek tikiuosi, kad nuotrauka išėjo. Su gimtadieniu, Bagi!
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
